Rėmėjų motyvacija ir prioritetaiŠiame skyriuje pateiksime šiek tiek informacijos, leisiančios Jums susidaryti nuomonę apie rėmėjų motyvus ir prioritetus.Kokia gali būti rėmėjų motyvacija? Pasak JAV profesionalių paramos ieškotojų (fundraisers), yra tikrai daug filantropiško elgesio motyvų. Nesvarbu, ar kuriuos nors jų mes pavadintume savanaudiškais ar altruistiškais, motyvai atspindi potencialių rėmėjų poreikius. Asmenys ir kompanijos remia todėl, kad
Pastaroji priežastis yra pagrindinė. Lietuvoje paramą kada nors yra davę vos 12 procentų gyventojų, ir šis rodikli snekinta nepriklausomai nuo ūkio raidos ar priimamų paramą reglamentuojančių teisės aktų. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nerėmė mūsų niekas neprašė. Trečdalis tų, kurie nėra niekad rėmę, tikrai paremtų, jei būtų paprašyti. Plačiau apie tai žr. Gyventojų apklausos tyrimo rezultatai. Pateiksime Statistikos departamento leidinio Labdara ir parama 2001 duomenis, bylojančius apie rėmėjų prioritetus. Gauta labdara ir parama pagal atskiras sritis 2001 m. (tūkst. Lt)
Iš užsienio šalių parama buvo gauta daugiausiai sveikatos apsaugos (net 33,8% visos paramos sumos), religinėms (14,2%), socialinės globos ir rūpybos (12,4%), švietimo (10,5%) ir reikmėms. Lietuvos juridiniai ir fiziniai asmenys didžiąją dalį labdaros ir paramos, skyrė sporto (net 38,2% visos labdaros ir paramos sumos), sveikatos apsaugos (13,3%), religijos (11,0 %) kultūros (9,7 %), švietimo (9,6%), programoms įgyvendinti. Tokiu būdu, iš pateiktų duomenų matyti, kad užsienio šalių ir respublikos juridinių ir fizinių asmenų prioritetai rikiuojasi beveik atvirkštine tvarka. Kas lemia tokius sprendimus teikiant labdarą ir paramą galima įvairiai interpretuoti, tačiau viena aišku - remiant sportą, kultūrinę, koncertinę veiklą galimybės pasireklamuoti pačioms organizacijoms (firmoms) yra gerokai didesnės, negu, pavyzdžiui, remiant socialinės globos namus ar pavienius asmenis. Specifiškai pasiskirsto labdaros ir paramos teikimas pagal institucinius sektorius. Iš užsienio gautos paramos didžioji dalis (50,9 %) tenka valstybės įstaigų valdymo sektoriui (panaudojimui ir perskirstymui); iš Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų didžioji dalis tenka ne pelno institucijoms 73,8 procento. Ne pelno institucijoms iš užsienio šalių gautos paramos dalyje tenka 49,0 procento. Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų suteikta parama valstybinio valdymo įstaigų sektoriui 25,7 procentai. Tiesiogiai namų ūkiams - tiek iš užsienio, tiek ir iš vietinių organizacijų skiriama mažiausiai labdaros ir paramos atitinkamai 6,5 tūkst. litų ir 194,3 tūkst. litų. Kitu aspektu analizuojant gautos labdaros ir paramos pasiskirstymą pagal institucijas, reikšmingi yra duomenys, rodantys jog šiuo požiūriu dominuoja visuomeninės organizacijos jos gavo 38,9 procento paramos. Mažesnė jos dalis tenka sveikatos ir socialinės apsaugos įstaigoms (29,0%), švietimo, kultūros ir sporto įstaigoms (20,7%). Galima atkreipti dėmesį į palyginti nemažą dalį paramos, kurią gauna pelno siekiančios įmonės (nors pagal Labdaros ir paramos įstatymą jos paramos gauti negali!). Pabaigai siūlome susipažinti su Lietuvos laisvosios rinkos institut? 1996 m. pabaigoje atliko filantropijos padėties tyrimų Filantropija verslo lyderių akimis. Nors tyrimas atliktas senokai, daugelis jo rezultatų tebėra aktualūs ir šiandien. Jei turite kokių klausimų ar kilo neaiškumų parašykite mums info@nisc.lt.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
