Kas yra labdara ir parama
Paramos sutarties pavyzdys
Teisės aktai, reglamentuojantys labdarą ir paramą
Labdaros ir paramos pripažinimas
Kokie gali būti paramos gavėjo įsipareigojimai?
Kaip paramos teikėjui pritaikyti mokesčių lengvatą?
Labdaros ir paramos apskaita bei atskaitomybė
Anoniminė parama
Rėmėjų motyvacija ir prioritetai
ES parama ir PVM
Paramos importas ir PVM
Kur gauti daugiau patarimų?

Labdaros ir paramos pripažinimas

DĖL PARAMOS PRIPAŽINIMO

VMI prie FM Mokesčių teisės departamentas.Tiesioginių mokesčių skyrius
2005 05 25 Nr. Nr. (18.10-31-1)-R-4901

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atsižvelgdama į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2005-05-04 rašto Nr. (9.8)-I-2758 nuostatas, paaiškina:

Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818, toliau – LPĮ) 2 straipsnį parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas paramos gavėjams visuomenei naudingiems tikslams pasiekti.

Tuo atveju, kai vienetas yra pelno nesiekiančios organizacijos steigėjas ir tos pačios organizacijos rėmėjas, o ši organizacija gautas lėšas panaudoja rėmėjo darbuotojams remti ne LPĮ nustatyta tvarka, tokios pervestos lėšos pagal minėtą įstatymą nelaikomos parama. Vienetas, pervedęs tokias lėšas savo įsteigtai pelno nesiekiančiai organizacijai, negali taikyti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 28 str. 2 dalies nuostatų ir šių sumų, apskaičiuojant pelno mokestį, priskirti leidžiamiems atskaitymams.

Atitinkamai, pelno nesiekiančios organizacijos jos rėmėjo darbuotojams ne LPĮ 6 straipsnyje nustatyta tvarka išmokėtos sumos yra priskiriamos prie šių darbuotojų su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) nuostatomis šios išmokos apmokestinamos pajamų mokesčiu taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) 7 straipsnį, nuo šių išmokų, kaip išmokų, susijusių su darbo santykiais, turi būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.


Dėl mokesčių apskaičiavimo už labdarai (paramai) skirtas lėšas


Parama pagal LP įstatymo 5 straipsnį pripažįstama, jeigu ją teikia:

  1. Lietuvos Respublikos fiziniai, juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, išskyrus politines partijas ir politines organizacijas, valstybės ir savivaldybių įmones bei įmones, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 proc. balsų, taip pat biudžetines įstaigas ir kitas valstybės bei savivaldybių institucijas, Lietuvos banką;
  2. užsienio valstybės, užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos.

Parama pripažįstama ir tuo atveju, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitokiu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo. Anonimiškai gauta parama apskaitoma finansų ministro 2000 12 29 įsakymu Nr. 350 ,,Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo įgyvendinimo" (Žin., 2001, Nr. 3-53, Nr. 20-673) patvirtinta Anonimiškai gautos paramos apskaitos tvarka. Ši tvarka netaikoma religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, kurie anonimiškai gautą paramą apskaito vadovaudamiesi savo kanonais ir statutais.
Parama yra savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas paramos gavėjui, išskyrus tam tikrus paramos gavėjo įsipareigojimus paramos teikėjui (žr. Kokie galimi paramos gavėjo įsipareigojimai?).
LP įstatyme nurodytiems paramos gavėjams parama teikiama jų įstatuose ar nuostatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams, o biudžetinėms įstaigoms - jų nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti.
Labdaros ir paramos dalyku negali būti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Sveikatos draudimo fondo biudžetų, Privatizavimo fondo ir kitų valstybės pinigų fondų, Lietuvos banko ir kitokios valstybės ir savivaldybių piniginės lėšos, taip pat tabakas ir tabako gaminiai, etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai bei ribotai apyvartoje esantys daiktai.
Ribotai apyvartoje esantys daiktai yra tam tikras savybes turintys daiktai, kurių apyvarta ribojama visuomenės saugumo, sveikatos apsaugos ar kitų poreikių.
Daiktai, kurių apyvarta yra ribota, turi būti nurodyti įstatymuose, priešingu atveju laikoma, jog daiktų apyvarta neapribota. Ribotai apyvartoje esantiems daiktams nepriskiriamos laisvoje prekyboje esančios prekės, pvz., maisto produktai.
Kaip parama gautos lėšos ir kitas turtas negali būti naudojami politinių partijų ir politinių organizacijų veiklai ar politinėms kampanijoms remti, perduodami kaip įnašas įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurios steigėjas, akcininkas, dalininkas ar narys yra paramos gavėjas.
LP įstatyme nurodyti juridiniai asmenys tampa paramos gavėjais ir įgyja teisę gauti paramą tik LP įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka įgiję paramos gavėjo statusą.
Tačiau Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo (2000 07 11 įstatymo Nr. VIII-1811 redakcija, Žin., 2000, Nr. 61-1818) 2 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimas paramos gavėjui turėti paramos gavėjo statusą įsigalioja tik po 6 mėnesių nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre datos. Greičiausiai tai įvyks ne anksčiau nei 2004 metais. Iki reikalavimo turėti paramos gavėjo statusą įsigaliojimo datos LP įstatymo 7 str. 1 dalyje išvardyti juridiniai asmenys yra paramos gavėjai ir jie turi teisę ją gauti.
Paramos gavėjas labdarą, jeigu jis pagal įstatymą turi teisę teikti labdarą, LP įstatymo 6 straipsnyje išvardintiems asmenims teikia remdamasis savo arba kitų socialinės globos institucijų atliktu ir aktu įformintu remtinų asmenų gyvenimo sąlygų įvertinimu.
Labdara remtiniems asmenims perduodama labdaros ir paramos organizacijos (fondo) vadovaujančio organo protokoliniu sprendimu ir įforminama perdavimo aktu.
Dr. Dalia Mačernienė „Audito, apskaitos ir mokesčių aktualijose“ (2003 m. sausio mėn., Nr.3-4) nurodo keletą naudingų patarimų. Pasak, ekspertės, paramos teikimo įforminimas turėtų būti raštiškas. Sprendimą teikti ar neteikti paramą priima įmonės savininkai arba jų įgaliota administracija.

Jeigu nusprendžiate remti ir paramos gavėjo neįpareigojate jokiomis papildomomis sąlygomis, paramos sutartis nėra būtina. Tačiau jei teikiant paramą nustatomos paramos teikimo konkrečios sąlygos (reklaminiai įsipareigojimai, reikalavimas teikti ataskaitas), tai turi būti sudaroma raštiška paramos teikimo sutartis. Čia galite atsisiųsti paramos sutarties pavyzdį

Perleidžiant daiktines teises į nekilnojamąjį turtą ir kai kuriais kitais atvejais, paramos sutartis tvirtinama notaro.

Ar sudarytumėte sutartį, ar ne - visais atvejais paramos teikimo faktas turi būti įforminamas perdavimo-priėmimo aktu arba kitokiu dokumentu, kurį pasirašo paramos teikėjas ir paramos gavėjas.

Dr. Dalia Mačernienė pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnyje išdėstytus reikalavimus dokumentams:

  • apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, dokumentai privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus;
  • privalo būti nurodyta prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo kodas, prekių ar paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas ir kodas. Privalomi dokumento rekvizitai išvardinti Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje.

Ekspertės manymu, neteisinga būtų paramos teikimą įforminti PVM sąskaita faktūra arba sąskaita faktūra. Paramos teikimo faktas ir suma bus nustatoma pagal mokėjimo pavedimą bankui ir atsiskaitomosios sąskaitos banke išrašą. Mokant iš kasos grynaisiais pinigais - pagal kasos išlaidų orderį ir paramos gavėjo kasos pajamų orderio kvitą ar kitą dokumentą.

Teikiant paramą ne pinigais, o ilgalaikiu materialiuoju turtu, atsargomis ar kt., turėtų būti sudaromas priėmimo-perdavimo aktas, pasirašytas abiejų šalių. Teikiant paramą paslaugomis, jos įforminamos analogiškai. Suteikiant ilgalaikį materialųjį turtą naudotis panaudos teise, turėtų būti sudaroma panaudos sutartis ir surašomas turto priėmimo-perdavimo naudojimui pagal panaudos sutartį aktas.