ES parama ir PVM

BPD žinios – aktualiausia informacija apie Struktūrinių fondų paramą

Šiandien ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimui skiriama vis daugiau dėmesio, kartu vis svarbesnis tampa poreikis kuo išsamiau ir plačiau apie tai informuoti visuomenę. Šiuo tikslu Finansų ministerija, kaip vadovaujančioji ES struktūrinių fondų paramos institucija, pradeda leisti elektroninį laikraštį – „BPD žinios". Laikraščio tikslas – padėti visuomenei geriau suvokti ES struktūrinių fondų paramos tikslus Lietuvoje, supažindinti su remiamais projektais, jų įgyvendinimo eiga bei rezultatais.

„BPD žinios" Nr.1, 2005 gegužė.

„Verslo bangoje“ (http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/3e3e7159e2875) radome straipsnį, aktualų Europos Sąjungos paramos gavėjams (PHARE, SAPARD ir kitų programų).

Paramos gavėjai, pirkdami prekes ir paslaugas, kurių dalį numatoma finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų, gali pasinaudoti 2002 m. liepos mėnesį įsigaliojusio PVM įstatymo 49 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog taikant 0 proc. PVM tarifą apmokestinamos prekės ir paslaugos, kai jos yra įsigyjamos iš techninės pagalbos lėšų, taip pat lėšų, gautų pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį, kurioje numatyta, kad pagal sutartį suteikiamos lėšos negali būti naudojamos PVM mokėti.

Kaip rodo praktika, ši iš pažiūros paprasta nuostata sukėlė nemažai neaiškumų tiek norintiems ją pritaikyti paramos gavėjams, tiek ir prekes parduodantiems tiekėjams. Paramos gavėjai, norintys naudojantis įstatymu, sutaupyti PVM, dažniausiai užduoda tokius klausimus:

• Ką galima laikyti techninės pagalbos lėšomis ir lėšomis, gautomis pagal tarptautinę sutartį?
• Nuo kurio momento galima taikyti 0 proc. PVM tarifą?
• Kokiai prekės (paslaugos) kainos daliai taikytinas 0 proc. PVM tarifas?
• Kaip išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą?
• Kaip susigrąžinti jau sumokėtą PVM?
• Kokius įrodymus pateikti mokesčių inspekcijai, kad 0 proc. PVM tarifas yra taikomas pagrįstai?

Ką galima laikyti techninės pagalbos lėšomis ir lėšomis, gautomis pagal tarptautinę sutartį?

Techninė pagalba – tai užsienio šalių pagalba, teikiama šiomis formomis: patirties ir žinių perdavimu, keitimusi ekspertais, mokymo programų organizavimu, priešprojektinėmis studijomis ir pan. Lėšų, gautų pagal tarptautinę sutartį, sąvoka turi platesnę reikšmę. Abiem atvejais 0 proc. tarifas gali būti taikomas tik tuomet, jei techninės pagalbos lėšos ar lėšos, gautos pagal tarptautinę sutartį (toliau tekste – tarptautinės paramos lėšos) nėra skiriamos PVM apmokėti.

Į aukščiau minėtų lėšų ribas įeina lėšos, skiriamos pagal Europos Sąjungos Nacionalinę PHARE, Bendradarbiavimo abipus sienos PHARE, ISPA, SAPARD, PHARE ACCESS programas; Europos Bendrijos Jaunimo (Youth) programą, Europos Bendrijos programą "Kultūra 2000", Leonardo da Vinci II ir Socrates II programą; SAVE II programą ir kt.

Nuo kurio momento galima taikyti 0 proc. PVM tarifą?

0 proc. PVM tarifas gali būti taikomas tik tada, kai ūkio subjektas (privati įmonė, institucija, ūkininkas ar pan.) jau yra pasirašęs sutartį dėl tarptautinės paramos lėšų skyrimo konkrečiam jo projektui įgyvendinti.

Kol sutartis ar kitas adekvatus dokumentas nėra pasirašytas, taikyti 0 proc. PVM tarifo pagal 49 įstatymo straipsnį ūkio subjektas teisės neturi.

Kokiai prekės (paslaugos) kainos daliai taikytinas 0 proc. PVM tarifas?

Neretai klaidingai manoma, jog visa parama, skiriama pagal paramos sutartį, yra iš tarptautinių lėšų. Tačiau daugeliu atvejų tam tikrą paramos dalį sudaro ir privalomas Lietuvos valstybės įnašas. Lietuvos įnašo dalimi ir asmeninėmis lėšomis apmokant už prekes ir paslaugas, turi būti skaičiuojamas standartinis 18 proc. PVM tarifas.

Pailiustruosime praktiniu pavyzdžiu. Tarkime, bendrovė pasirašė sutartį dėl SAPARD paramos skyrimo, kurioje nurodyta, jog 75 proc. paramos dalies sudaro Europos Sąjungos įnašas, 25 proc. - Lietuvos valstybės įnašas. Bendrovei yra suteikta 50 proc. paramos dydis įrenginiams iki 100 tūkst. litų (be PVM) pirkti.

Apskaičiuosime prekės (įrenginių) kainos dalį, kuriai gali būti pritaikomas 0 proc. PVM tarifas:

Vadinasi, 0 proc. PVM tarifą galima taikyti 37,5 tūkst. litų sumai. Likusiai kainos daliai (62,5 tūkst. litų) bus taikomas standartinis 18 proc. PVM tarifas.

Apskaičiuosime, kokia dalimi sumažėja mokėtino (paramos gavėjo atžvilgiu) PVM dalis:

Taigi sutaupoma tam tikra pinigų suma (mūsų atveju – 6,75 tūkst. litų), arba, kitaip tariant, tiesiog atidedamas jos panaudojimas, todėl šią sutaupytą sumą galima skirti kitiems poreikiams tenkinti. Akivaizdu, kad didžiausią naudą gauna smulkesni pirkėjai, kurie nėra įsiregistravę PVM mokėtojais, kadangi jiems dėl sudėtingos PVM grąžinimo procedūros sumokėto PVM sugrįžimo iš biudžeto dažniausiai tenka laukti ilgiausiai. Tačiau ir kitos įmonės gauna naudą dėl to, jog sudaroma galimybė pinigus, kurie būtų skiriami PVM sumokėti, panaudoti kitoms reikmėms.

Kaip išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą?

Pardavėjas, parduodamas prekes, turėtų išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą, taikydamas dvejopą mokesčio tarifą: standartinį – iš asmeninių lėšų ir Lietuvos paramos dalies perkamai prekių ar paslaugų daliai, o 0 proc. tarifą – iš tarptautinės paramos lėšų apmokamai prekės (paslaugos) daliai.

Dažniausiai šiuolaikinės buhalterinės programos leidžia vienoje PVM sąskaitoje-faktūroje nustatyti du PVM tarifus ir apskaičiuoti dvi PVM dalis.

Kaip susigrąžinti jau sumokėtą PVM?

Neretai iškyla klausimas: ką daryti, jei 0 proc. tarifą buvo galima pritaikyti, tačiau dėl nežinojimo tuo nebuvo pasinaudota. Tokiu atveju prekių ar paslaugų pardavėjas gali išrašyti kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą, pagal kurią pardavėjas grąžintų pirkėjui tą PVM dalį, kuri buvo apskaičiuota iš tarptautinės paramos lėšų perkamos prekės kainos daliai.

Kokius įrodymus pateikti mokesčių inspekcijai, kad 0 proc. PVM tarifas yra taikomas pagrįstai?

Kad PVM sąskaitos-faktūros su dvejopu tarifu ar kreditinės PVM sąskaitos-faktūros išrašymas būtų pagrįstas ir teisingas, išrašant ją, mokesčių inspekcijai reikalingas įrodymas, jog pirkėjas iš tikrųjų prekės įsigijimą dalinai finansuos iš tarptautinės paramos lėšų. Tokį įrodymą, be jokios abejonės, nori turėti ir prekių (paslaugų) tiekėjas.

Įrodymu turėtų būti raštiškas paramos suteikimą koordinuojančios institucijos patvirtinimas apie paramos skyrimą konkrečiam ūkio subjektui. Tokius raštus, remiantis 2002 m. birželio 21 d. LR finansų ministro įsakymu Nr. 186, įpareigotos išduoti šios institucijos:

Norint gauti aukščiau minėtą raštą, paramos gavėjas turi pateikti prašymą institucijai, su kuria pasirašė sutartį dėl paramos skyrimo. Jame prašoma tos institucijos informuoti nurodytą mokesčių inspekcijos skyrių ir tiekėją, kad ūkio subjektas gauna paramą, kuri bus iš dalies panaudota to tiekėjo prekėms (paslaugoms) apmokėti. Prašyme reikia nurodyti tiekėjo įmonės kodą, adresą ir perkamų prekių (paslaugų) pobūdį. Institucijos atsakymus tiesiogiai gauna mokesčių inspekcija ir tiekėjas.

Perengė - UAB Verslo konsultacijų spektras
Agnė Čiuladienė