Paramos importas ir PVM

Už paramai perduotas prekes reikia skaičiuoti PVM

UAB "Parama" vasario mėn. paramos būdu perdavė prekes, kurių vertė 4 500 Lt, vaikų muzikos mokyklai, turinčiai paramos gavėjo statusą. Įmonė klausia, ar nuo perduotų prekių vertės turi būti apskaičiuotas PVM, kaip už prekes, suvartotas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.

Į klausimą atsako Marijampolės apskrities VMI Švietimo ir konsultavimo skyriaus vyresnioji specialistė Birutė Bekerienė:

Pagal PVM įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 204, Nr. 17-505) 5 straipsnio 4 dalį, prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti nelaikomas jų perdavimas ar sunaudojimas, kai jos perduodamos arba sunaudojamos kaip nedidelės vertės dovanos (reklamai, reprezentacijai, labdarai ir (arba) paramai).

LR Vyriausybė 2002 m. birželio 12d. nutarimu Nr. 861 patvirtino LR PVM įstatymo 5 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas ir apribojimus. Pagal šio nutarimo nuostatas, PVM neskaičiuojamas už paramos gavėjui perduotą paramą jo vykdomai visuomenei naudingai veiklai (biudžetinei įstaigai - jos nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti), kai kaip parama perduotų prekių, kurių pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, apmokestinamoji vertė neviršija 500 Lt per PVM mokėtojo mekostinį laikotarpį.

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, per PVM mokėtojo mokestinį laikotarpį perduotų kaip parama vienai mokyklai prekių, kurių pirmiko PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, apmokestinamoji vertė (įsigijimo kaina, išskyrus PVM) viršija 500 Lt, tai nuo tokių perduotų prekių apmokestinamosios vertės turi būti apskaičiuotas pardavimo PVM, taikant 18 proc. PVM tarifą, kaip už prekes, suvartotas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.

Jeigu PVM mokėtojas nuo įsigytų prekių apskaičiuoto PVM neįtrauks į PVM atskaitą, tai nuo perduotų kaip parama mokykloms prekių vertės pardavimo PVM nebus skaičiuojamas.

Šaltinis: "Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos", Nr. 29(365), 2005 rugpjūčio 1d.

Ar suteikus labdarą reikia atstatyti PVM?

Klausimas: Įmonė viešajai įstaigai (vaikų namams) suteikė paramą savo gamybos vaistais, kurie apmokestinami 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiu. Suteiktos paramos vertė – 850 Lt. Ar reikia atstatyti PVM?

Atsakymas: Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad PVM mokėtojas, neatlygintinai perdavęs prekes, neprivalo apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą pardavimo PVM, taip pat tikslinti PVM atskaitos tuo atveju, kai prekės perduodamos kaip nedidelės vertės dovanos labdarai arba paramai.

Kokiais atvejais ir kokios vertės perduotos prekės laikomos perduotomis kaip nedidelės vertės dovanos, nustatyta LR Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarime Nr. 861. Pagal šio nutarimo nuostatas laikoma, kad prekės perduotos paramai, kai jos perduodamos paramos gavėjo visuomenei naudingai veiklai vykdyti, o perduotų prekių vertė neviršija 500 Lt per mokestinį laikotarpį.

Kadangi šiuo atveju suteiktos paramos vertė didesnė kaip 500 Lt, laikoma, kad šios prekės sunaudotos PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti. Kai prekės suvartojamos privatiems poreikiams tenkinti, atsiranda prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM, jei šioms prekėms pasigamintų sunaudotų kitų prekių ar paslaugų pirkimo PVM ar jo dalis buvo įtraukta į PVM atskaitą. Šiuo atveju nuo suteiktos paramos vertės turi būti apskaičiuota 5 proc. PVM suma – 42,50 Lt.

Čia pateiksime paramos importą reglamentuojančius teisės aktus. Pradėsime nuo vėliausiai pakeisto:

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 558 „Dėl Importuojamų prekių, gautų kaip parama, neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu atvejų ir tvarkos patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 546 dalinio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 1206 pripažinimo netekusiu galios" pakeitimo
(Lietuvos Respublikos Vyriausybė/Nutarimas/869/2002 06 12/Įsigalioja nuo 2002 07 01/Valstybės žinios'2002 Nr.60-2432)

Susiję dokumentai

1. Dėl Importuojamų prekių, gautų kaip parama, neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu atvejų ir tvarkos patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 546 dalinio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 1206 pripažinimo netekusiu galios - Pakeistas dokumentas
   (Lietuvos Respublikos Vyriausybė/Nutarimas/558/2001 05 15/Įsigalioja nuo 2001 05 19/Valstybės žinios'2001 Nr.42-1463)
2. Dėl importuojamų prekių, gautų kaip parama, neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu atvejų ir tvarkos patvirtinimo - Ryšys su aktualią redakciją sąlygojančiu pakeitimu
   (Lietuvos Respublikos Vyriausybė/Aktuali redakcija/558/2002 06 12/Aktuali nuo 2002 06 12/ )
3. Dėl prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų patvirtinimo - Ryšys su taikymą nusakančiu dokumentu
   (Finansų ministerija/Įsakymas/3/2000 01 13/Įsigalioja nuo 2000 03 01/Valstybės žinios'2000 Nr.11-264)
4. Dėl Mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos - Ryšys su taikymą nusakančiu dokumentu
   (Lietuvos Respublikos Vyriausybė/Nutarimas/748/1996 06 24/Įsigalioja nuo 1996 07 01/Valstybės žinios'1996 Nr.61-1448)
5. Labdaros ir paramos ĮSTATYMAS - Ryšys su taikymą nusakančiu dokumentu
   (Lietuvos Respublikos Seimas/Įstatymas/I-172/1993 06 03/Įsigalioja nuo 1993 06 11; Nauja redakcija nuo 2001 01 01/Valstybės žinios'1993 Nr.21-506, Vedomosti Litovskoi Respubliki'1993 Nr.20-475)

LABDAROS IR PARAMOS APMOKESTINIMAS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIU

Nagrinėjant labdaros ir paramos subjektų apmokestinimo PVM klausimus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad:

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ( 2000 m. liepos 11d. įstatymo Nr. VIII -1815 redakcija, Žin., 2000, Nr. 61-1821) 23 straipsnyje nustatyta, kad PVM neapmokestinamos kaip parama gautos importuojamos prekės Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Ši tvarka patvirtinta Vyriausybės 2001 05 15 nutarimu Nr. 588 (Žin., 2001, Nr. 42-1463)

Paramos gavėjas, formindamas gautos paramos importo vidaus vartojimo procedūrą, kartu su paramos dalyko lydimaisiais dokumentais (važtaraščiais, CMR ir pan.) ir muitinės deklaracija, muitinės įstaigai turi pateikti paramos teikėjo raštą, liudijantį, kad importuojamas turtas skirtas paramai.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme prekių (paslaugų), kurios Lietuvoje perduodamos (suteikiamos) kaip parama, apmokestinimo PVM lengvata nenumatyta. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad:

1. kai įmonė savos gamybos prekių (paslaugų) kitiems asmenims neparduoda, o jas teikia kaip paramą kitiems ūkio subjektams, fiziniams asmenims, t.y. neišrašo prekių (paslaugų) PVM sąskaitos faktūros ir už šias prekes ar paslaugas negauna pajamų, tai tokių prekių (paslaugų) pardavimo PVM neskaičiuoja. Įmonė kaip paramą atidavusi savos gamybos prekes, nekoreguoja (neatstato) į atskaitą įtrauktos įsigytų žaliavų, medžiagų bei kitų prekių ir paslaugų, skirtų apmokestinamoms prekėms gaminti, pirkimo PVM sumos dalies, tenkančios kaip parama atiduotoms prekėms;
2. kai įmonė kaip paramą nemokamai atiduoda pirktas prekes, kurių pirkimo (importo) PVM buvo įtraukusi į PVM atskaitą, tai, vadovaujantis Vyriausybės 1996 05 09 nutarimo Nr. 546 1.14 punktu, to laikotarpio PVM deklaracijoje (kurį šios prekės buvo atiduotos kaip parama) turi apskaičiuoti šių prekių pardavimo PVM sumą, atitinkančią į atskaitą įtrauktą pirkimo (importo) PVM sumą.

24.2 punkto nuostatos taikomos ir labdaros teikėjams, PVM mokėtojams, kaip labdarą perduodant prekes (teikiant paslaugas).

Parengta pagal Mokesčių inspekcijos išaiškinimą

Žemiau pateikiame tinklalapyje www.apskaita.mums.lt publikuoto Doc. dr. Dalios Mačernienės straipsnio „Paramos teikimas - ne vien kilniaširdiškumas, bet ir nauda“ ištraukas:

Ar reikia, teikiant paramą, mokėti PVM?

Paramos teikimas - tai turto perdavimas neatlyginamai. Paramos gavėjas įgyja teisę disponuoti turtu, kaip jos savininkas. Darytina išvada, kad paramos teikimas turtu tiesiogiai siejamas su prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti. Atsakymą į klausimą: "Ar reikia, teikiant paramą, mokėti PVM?" rasime PVM įstatymo 5 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas prekių suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti yra prilyginamas prekių tiekimui už atlygį. Tai reiškia, kad, suteikus paramą, turi būti skaičiuojamas ir mokamas į biudžetą pardavimo PVM, išskyrus nedidelės vertės paramą.

Noriu nuraminti klausiančius, ar reikia apmokestinti PVM paramą, teikiamą pinigais. Nors pinigai yra turtas, bet parama, teikiama pinigais, nėra apmokestinama PVM jau vien dėl to, kad pinigai nėra prekė ir kartu nėra PVM objektas (žr. PVM įstatymo 2 str. 22 punktą). Į prekės sąvoką įeina ilgalaikis materialusis turtas, įvairių rūšių atsargos, įskaitant prekes, skirtas perparduoti, baigtą produkciją gamybinėse (perdirbimo) įmonėse ir kt.

Teikiant paramą paslaugomis, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad PVM įstatymo 7 straipsnyje "Paslaugų teikimas" yra pateiktas nebaigtinis paslaugų sąrašas. O prie paslaugų PVM mokėtojų privatiems poreikiams tenkinti pagal PVM įstatymo 8 straipsnį priskiriamos paslaugos, kai kitam asmeniui neatlygintinai suteikiama teisė laikinai pasinaudoti PVM mokėtojo nuosavybės teisės objektu ir kai nuosavybės teisės objektas, kuris nėra prekė, atiduodamas kitam asmeniui arba sunaudojamas be teisės į PVM atskaitą. Vadinasi, ne visos paslaugos, o tik tos, kurios nurodytos PVM įstatymo 8 straipsnyje, priskiriamos paslaugų teikimui PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.

Bendra nuostata, raudona gija praeinanti per visą PVM įstatymą, kuri įrašyta ir į 5, ir į 8 straipsnius, yra ta, kad turi būti mokamas pardavimo PVM, jei prekės perduotos neatlygintinai, o jų įsigijimo PVM ar jo dalis buvo įtraukta į atskaitą.

Kaip ir iš daugelio taisyklių, taip ir iš šios yra išimčių. Viena iš tokių išimčių, susijusi su paramos teikimu, įrašyta į PVM įstatymo 5 str. 4 dalį. Perdavus arba sunaudojus nedidelės vertės prekes paramai, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytas sąlygas ir apribojimus, pardavimo PVM skaičiuoti ir mokėti nereikia.

PVM įstatymo 5 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos ir apribojimai patvirtinti Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. tokio pat pavadinimo nutarimu Nr. 861 (Žin., 2002, Nr. 60). Šio nutarimo III skyriuje "Labdara ir parama" nustatytos sąlygos ir apribojimai, kuriais atvejais PVM mokėtojas, neatlygintinai perdavęs ar sunaudojęs prekes, kurių įsigijimo PVM ar jo dalis buvo įtraukta į atskaitą, neprivalo mokėti pardavimo PVM, taip pat neprivalo tikslinti PVM atskaitos.

Išsamus, gausiais pavyzdžiais iliustruotas PVM įstatymo 5 straipsnio komentaras su pakeitimais yra paskelbtas VMI 2003 01 07 raštu Nr. (08-1-02)-R-137. Greitai turėtų pasirodyti ir PVM įstatymo 8 straipsnio komentaras, kuris turėtų įnešti daugiau aiškumo teikiant paramą paslaugomis.

VMI komentarai nėra norminiai aktai. Tai paaiškinimai, kaip taikyti praktikoje įstatymo ar Vyriausybės nutarimo nuostatas. Praktikoje pasitaikantys atvejai visada yra įvairesni, negu juos įmanoma aptarti komentare. Todėl, esant konkrečiai situacijai, VISADA pirmiausia reikia skaityti ir pačiam įsigilinti į įstatymo nuostatas, o tik po to skaityti VMI komentarą ir pasitikrinti savo atvejį, jei panašus į jį yra aprašytas. Nesuvokus šio įstatymo nuostatų kaip visumos, galima pridaryti klaidų.

PVM, šio "painiausio verslo mokesčio", esmę suvokti puikiai galėtų padėti Ingridos Šimonytės parengtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras. Šį komentarą, mano nuomone, reikėjo pavadinti PVM įstatymo taikymo vadovėliu.

Kaip apskaičiuoti PVM nuo suteiktos paramos?

Norint pasinaudoti PVM lengvata, suteikus paramą, reikėtų atsižvelgti į šiuos esminius momentus:

Griežtai laikytis Labdaros ir paramos įstatyme nustatytų paramos teikimo sąlygų ir reikalavimų.

Neviršyti Vyriausybės nutarime Nr. 861 "Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos ir apribojimai" nustatytų paramos dalyko apmokestinamosios vertės ribų.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad apmokestinamosios vertės ribos nustatytos skirtingos:

1. paramos gavėjams, kurie išdalina gautą paramą kitiems jos gavėjams;
2. paramos gavėjams, kurie sunaudos gautą paramą patys, įgyvendindami savo veiklos visuomenei naudingus tikslus.

Pirmuoju atveju reikia turėti paramos gavėjo raštišką įsipareigojimą (sutartį ar kitą dokumentą), kad paramos, suteikiamos konkrečiam jos gavėjui, apmokestinamoji vertė neviršys 250 Lt per kalendorinį mėnesį.

Antruoju atveju - paramos davėjo perduotų prekių apmokestinamoji vertė neturi viršyti 500 Lt per mokestinį laikotarpį.

Svarbu žinoti, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nėra nustatytas "neapmokestinamasis minimumas". Tai reiškia, kad tuo atveju, kai suteiktos paramos apmokestinamoji vertė nors keletu centų viršija nustatytus neapmokestinamuosius dydžius, pardavimo PVM skaičiuojamas nuo visos paramos apmokestinamosios vertės.

Klausimas: "Perduotos, kaip parama, prekės, įsigytos parduoti. Jų pirkimo PVM įtrauktas į atskaitą. Perduotų prekių apmokestinamoji vertė 600 Lt per mokestinį laikotarpį. Nuo kurios sumos skaičiuoti pardavimo PVM: nuo 600 Lt ar nuo 100 Lt, t.y. 600 Lt - 500 Lt neapmokestinama suma?" Atsakymas aiškus - nuo 600 Lt. Įtrauktas į atskaitą PVM 108 Lt turi būti sumokėtas į biudžetą.

Kai gamybinė įmonė perduoda kaip paramą savo pačios pagamintus gaminius, PVM skaičiuojamas nuo pasigaminimo savikainos. Baigtų gaminių savikainą sudaro ne vien sunaudotų žaliavų, medžiagų bei kitų atsargų vertė, bet ir darbo užmokestis, socialinis draudimas, įrengimų, gamybinių pastatų nusidėvėjimas, kitos tiesioginės bei netiesioginės gamybos išlaidos. Į pasigaminimo savikainą neturi būti įskaityta veiklos sąnaudų dalis, tenkanti perduotiems kaip parama gaminiams. Naudinga būtų turėti perduotų paramai gaminių savikainos kalkuliaciją.

Jeigu parama teikiama atiduodant ilgalaikį turtą naudotis panaudos būdu, apmokestinamąją vertę sudarys su šia paslauga susijusios išlaidos (pvz., įrengimų nuvežimas, sumontavimas, paleidimas), įskaitant per panaudos laikotarpį apskaičiuotą perduoto turto nusidėvėjimo sumą. Nusidėvėjimas skaičiuojamas vadovaujantis pelno apmokestinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Šią nuostatą ypač svarbu įsidėmėti įmonėms, kurios tik pelno mokesčiui apskaičiuoti taiko dvigubą mažėjančios vertės (dvigubo balanso) metodą arba skaičiuoja nusidėvėjimą pusmečiais.

Šis straipsnis publikuotas leidinio „Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos“ tinklalapyje www.aktualijos.lt.